• Digital Humanities and Cultural Heritage
• Publications close
• Lithuanian close

Išsivysčiusioje informacinėje visuomenėje, kai naudojamos informacinės technologijos įvairiose žmogaus gyvenimo srityse „virtualumo“ (virtualios aplinkos ir erdvės) panaudojimas tampa aktualus tiek mokslinėje žmogaus veikloje, tiek ugdyme. Šiandien IKT yra glaudžiai integruotos į visas mūsų gyvenimo sritis, įskaitant ugdymo procesą. Klasėje plačiai naudojamos kompiuterinės technologijos, nei vienas mokyklos renginys neapsieina be multimedijos pristatymų, o pamokoje neišsiverčiama be inovatyvių ugdymo išteklių. Neretai pedagogai užduoda sau klausimą: ar tikrai mokytojui būtina gerai išmanyti kompiuterines technologijas ir tobulinti informacinių technologijų naudojimo įgūdžius? Informacinių technologijų naudojimo mokyklose tikslai yra gana įvairūs, tačiau pagrindiniai yra visapusiškai palengvinti mokytojo darbą ir kartu padėti jam pasiekti aukštą mokymo kokybės lygį, kurio reikalauja moderni visuomenė. In a developed information society using information technologies in various spheres of human life, the use of “virtuality” (virtual environment and space) becomes relevant both in human science and in education. Today ICT are closely integrated into all areas of our lives, including the education process. Computer technologies are widely used in the classroom, none of the school events go beyond multimedia presentations, and the lesson does not go beyond innovative educational resources. Teachers often ask themselves: is it necessary for a teacher to have a thorough knowledge of computer technology and to improve information technology skills? The objectives of the use of information technology in schools are quite diverse, but the main ones are to make the teacher fully easier to work while at the same time helping him to achieve the high level of quality of teaching required by modern society.

The final work was prepared in the following stages: I chose construction solutions, building materials and products first. Then, I calculated the thermal resistance of the outer wall. I calculated the loads acting on the lintel. I designed the structural drawings of the building. I calculated the need for resources for construction and made an estimate, schedules of construction work, mechanisms, materials and the need for workers. I designed the construction site plan and provided work, nature and fire safety measures. Baigiamasis darbas buvo rengiamas šiais etapais: pirmiausia parinkau konstrukcinius sprendinius, statybines medžiagas ir gaminius. Tada, apskaičiavau išorinės sienos šiluminę varžą. Paskaičiavau sąramą veikiančias apkrovas. Suprojektavau pastato konstrukcinės dalies brėžinius. Apskaičiavau išteklių poreikį statybai bei sudariau sąmatinę dokumentacija,statybos darbų vykdymo, mechanizmų, medžiagų bei darbininkų poreikio grafikus. Suprojektavau statybvietės planą bei numačiau darbo, gamtos ir gaisrinės saugos priemones.

The professional architecture of Lithuania Minor has been studied only by a few authors and only a little attention has been paid to it by the society and in the media. The built heritage of Lithuania is abundant in the rural and urban settlements of Lithuania Minor, and the buildings, although often abandoned, have retained their architectural values. Many survived buildings is a reminder of the history of Lithuania, but with the acceleration of globalization, the threat of historical oblivion arises. The undeserved oblivion of the professional architecture of Lithuania Minor has a strong negative effect on the urban and landscaping framework of Lithuania Minor — abandoned buildings are attractive neither to residents nor to the tourists; it is difficult to attract businesses to the province. Theoretical research showed that selection of the right function for a historic building, formulation of the appropriate strategy for the site's popularisation, development of tourism, and acceleration of the public education can help historic buildings to survive and be used again. Sociological surveys, conducted during the empirical research, showed that although there is a lack of knowledge in the society about the preservation of cultural heritage, the development of tourism focused on the recognition of professional architecture in Lithuania Minor is one of the fastest ways to revive historical architecture in the province. During the analysis of the planar-spatial structure of the region, it was noticed that the scale of Lithuania Minor is very convenient for the development of tourism by train, on foot, and by bicycle. The experimental project was developed based on the conceptual model. The project consists of 3 parts — the scenario of the tourist infrastructure of Lithuania Minor, the model of the tourist route, and the improvement of the urban structure of the train station settlement. After summarizing all three parts, guidelines of a recommendatory nature are developed, on the basis of which the built heritage of Lithuania Minor could be protected. Mažosios Lietuvos profesionali architektūra nagrinėta tik kelių autorių, visuomenėje, žiniasklaidoje jai skiriama mažai dėmesio. Mažosios Lietuvos statybinis paveldas yra gausiai išlikęs Mažosios Lietuvos kaimiškose ir miestiškose gyvenvietėse, o statiniai, nors ir dažnais atvejais apleisti, tačiau išlaikę savo architekūrines vertes. Didelis kiekis išlikusių pastatų primena apie Mažosios Lietuvos istoriją, tačiau spartėjant globalizacijos procesams kyla istorinės užmaršties grėsmė. Nepelnyta Mažosios Lietuvos profesionalios architektūros užmarštis daro neigiamą įtaką Mažosios Lietuvos urbanistiniam bei kraštotvarkiniam karkasui – apleisti pastatai nėra patrauklūs nei gyventojams, nei turistams, sunku pritraukti verslus į provinciją. Atlikti teoriniai tyrimai parodė, kad tinkamos funkcijos pritaikymas istoriniam pastatui, tinkamos vietovės populiarinimo strategijos suformulavimas, turizmo vystymas bei visuomenės edukacijos spartinimas padeda istoriniams pastatams išlikti ir būti naudojamais dar kartą ir būti naudojamiems ateityje. Empirinių tyrimų metu atliktos sociologinės apklausos parodė, kad nors visuomenėje trūksta kultūros paveldo saugojimo žinių, tačiau turizmo, orientuoto į Mažosios Lietuvos profesionalios architektūros pažinimą, plėtra yra vienas iš greičiausių būdų atgaivinti istorinę architektūrą provincijoje. Regiono planinės – erdvinės struktūros analizės metu pastebėta, kad Mažosios Lietuvos mastelis yra itin patogus turizmo plėtrai traukiniu, pėsčiomis bei dviračiu. Eksperimentinis projektas parengtas pagal sudarytą koncepcinį modelį. Projektas susideda iš 3 dalių: Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros scenarijaus, turistinio maršruto modelio ir traukinių stoties gyvenvietės urbanistinės struktūros gerinimo. Apibendrinus visas tris dalis kuriamos rekomendacinio pobūdžio gairės, kuriomis remiantis saugojamas Mažosios Lietuvos statybinis paveldas.

In a narrow sense, the formalistic conception of art cannot range and explain a wide variety of contemporary art phenomena. In a wide sense, formalism – rejecting the reductionist definition of the essence of art, involving the conceptual dimension of the artwork, and expanding the dimension of sensibility – becomes a productive philosophical art theory allowing one to explain and investigate some part of the contemporary art (modern and postmodern) phenomena. In the expanded conception, the basic principles of aesthetic formalism include a wide scale of the principles of the creation and comprehension of the artwork – from an abstract form (perceived by senses) to a conceptual form. The article gives an illustration of these principles discussing abstractionism and surrealism as two different types of the contemporary formalistic visual art. Formalistinė meno samprata siaurąja prasme neaprėpia ir negali paaiškinti šiuolaikinio meno reiškinių įvairovės. Formalizmas plačiąja prasme – atmetus redukcionistinį meno esmės apibrėžimą, įtraukus konceptualųjį meno kūrinio lygmenį bei išplėtus juslumo dimensiją – tampa produktyvia filosofine meno teorija, padedančia paaiškinti ir nagrinėti dalį šiuolaikinio (modernaus ir postmodernaus) meno reiškinių. Išplėstinėje sampratoje pamatiniai formalizmo estetikos principai aprėpia plačią skalę meninės kūrybos ir jos suvokimo būdų / principų – nuo abstrakčios (jusliškai suvokiamos) iki konceptualios formos. Tai išsamiau iliustruojama dviejų formalistinių strategijų šiuolaikiniame vizualiniame mene – abstrakcionizmo ir siurrealizmo – aptartimi.

The article speaks about one of the most interesting 21st century artists - Mindaugas Lukošaitis. The cycles of his drawings are analyzed in detail, in which the artist creatively explores the themes of post-war Lithuanian partisans, the Northern War, Lithuanian Jews, the Rwandan genocide, the defense of Pilėnai (14th century), the Russian-Ukrainian war. His latest projects, aimed at visualizing the stories of local places, the identity of the town of Vandžiogala and the city of Vilnius, are also discussed. The distinctiveness of his work is revealed by showing his touch on the contexts of the historical theme in art. In the context of the artists working on historical themes, Mindaugas Lukošaitis‘ works seem exceptional due to the simplicity of the chosen technique and the development of the theme based on the principle of long cycles. The works contribute to the recent tendency to critically rethink the schemes prevalent in the representation of history, rejecting its mythologizing and romanticizing. Keywords: Mindaugas Lukošaitis, cycles of drawings, history, local memory. Šiame straipsnyje pristatomas vienas įdomiausių XXI a. piešėjų – Mindaugas Lukošaitis. Išsamiai analizuojami jo piešinių ciklai, kūrybiškai atskleidžiantys Lietuvos pokario partizanų, Šiaurės karo, Lietuvos žydų, Ruandos genocido, Pilėnų gynimo (XIV a.), Rusijos ir Ukrainos karo temas. Taip pat aptariami naujausi jo projektai, skirti lokalių vietų istorijoms, Vandžiogalos miestelio ir Vilniaus miesto tapatybei vizualizuoti. Atskleidžiami jo kūrybos ypatumai paliečiant istorinės temos dailėje kontekstus. Istorine tematika kuriančių dailininkų kontekste Lukošaičio kūryba atrodo išskirtinė dėl pasirinktos technikos paprastumo, dėl temos plėtojimo ilgų ciklų principu. Ji prisideda prie pastaruoju metu išryškėjusios tendencijos kritiškai permąstyti istorijos vaizdavime paplitusias schemas, atsisakyti jos mitologizavimo ir romantizavimo. Raktažodžiai: Mindaugas Lukošaitis, piešinių ciklai, istorija, vietos atmintis.

Aim – to evaluate the possibility of integration of cultural heritage objects in water tourism routes. While using the Arcgis software package to create the digital routes, where the cultural, historical objects integrated into the active tourism field will be submitted. After analysis of opinions of users and experts about the attendance of cultural heritage objects and adaptation in the digital route, it can be stated that such route would attract the interest of tourists and there would be a possibility to attract a greater number of visitors. In order to adapt the cultural objects in the water routes, it would be necessary to create the route, which would be comfortable, providing fluent information about locations, visited objects, accommodation, catering, rest services. Tikslas - Įvertinti kultūros paveldo objektų integravimo galimybę vandens turizmo maršrutuose. Pasitelkiant Arcgis programinį paketą sudaryti skaitmeninį maršrutą, kuriame bus pateikiami kultūriniai, istoriniai objektai integruoti į aktyvaus turizmo sferą. Išvados. Išanalizavus vartotojų ir ekspertų nuomones apie kultūrinių paveldo objektų lankymą ir pritaikymą skaitmeniniame maršrute, teigiama, jog toks maršrutas susilauktų turistų susidomėjimo ir taip būtų galimybė pritraukti didesnį lankytojų skaičių. Norint pritaikyti kultūrinius objektus vandens maršrutuose reikėtų sukurti maršrutą, kuris būtų patogus, teikiantis sklandžią informaciją apie vietoves, lankomus objektus, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio paslaugas.

This document details an attempt to use machine learning for automatic evaluation of the difficulty of programming problems or exercises. Typically, the problems consist of both text description and accompanying figures. As such, evaluation of various possible models for both text and images is required. The goal of this project is to determine whether this sort of machine learning can reliably evaluate the difficulty of programming exercises. The work involves collecting and creating a suitable dataset, analyzing the evaluation based on the text and the image data separately, and a method of combining the two methods is then attempted. The results of this investigation are reported near the end of the document, alongside with potential theoretical methods to improve the system further. Šiame dokumente bus aprašomas tyrimas, kurio metu buvo bandoma panaudoti mašininį mokymą automatiškai įvertinti programavimo uždavinių sudėtingumą. Įprastai šie uždaviniai turi tekstinį aprašymą ir kartu pridėtus paveikslėlius bei lenteles, taigi reikia įvertinti galimus modelius atskirai skirtingiems variantams. Projekto tikslas – išsiaiškinti, ar tokio tipo mašininį mokymą įmanoma naudoti programavimo uždavinių sunkumo įvertinimui. Atlikto darbo metu buvo surinktas tinkamas duomenų rinkinys, ištiriami gaunami rezultatai pagal tekstą ir pagal paveikslėlius, tada bandoma sukurti modelį, kuris leis įvertinti abu vienu metu. Taip pat pabaigoje bus pridedami gauti rezultatai bei teoriniai būdai, kuriais būtų galima bandyti patobulinti sistemą.

All areas of the human lifeworld overcome radical changes in our days. Despite the persistent attempts to preserve old traditions, cultures and remains of civilizations, new social, economic, academic, and other phenomena that ignore any borders are spreading massively and uncontrollably. The era of globalization and technology displaces the conservative world of old traditions. It is difficult for Lithuania to find its place in the new world in the political, economic, and cultural sense. It is even more challenging to find a place for the Lithuanian himself, who is experiencing not only a crisis of demography but also a crisis of identity. Most of the phenomena taking place in Lithuania, and paradoxically even the very search of Lithuanian identity, instead of developing the traditional heritage, tend to obey imposed superficial stereotypes of the consumerism subculture. Thus, via discussing the phenomena of the old Lithuanian mythical tradition in the article, we will consider the landmarks that would help to rethink Lithuanian identity in the conditions of globalization. Keywords: Lithuanian identity, folklore, roof poles, chapel posts, The Caregiver Turbūt nesuklysime sakydami, kad gyvename pačių radikaliausių kada nors vykusių permainų metu. Nepaisant atkaklių bandymų išsaugoti senųjų tradicijų, kultūrų ir civilizacijų likučius, nauji socialiniai, ekonominiai, akademiniai ir kitokie jokių ribų nepaisantys reiškiniai neatpažįstamai keičia net ir konservatyviausias tradicijas. Globalizacijos ir technologizacijos sumaištis pakeitė ir Lietuvą. Atsivėrus sienoms čia šiandien išgyvenama ne tik demografinė, bet ir tapatybės krizė. Dauguma Lietuvoje vykstančių reiškinių, o paradoksaliai net ir lietuviškos tapatybės paieškos, nebeatpažįstą tradicijos rudimentuose susiformavusios savasties ir dažniau paklūsta išoriškai primestiems suprekintos subkultūros stereotipams. Tad straipsnyje aptarsime archajinės lietuvių tradicijos fenomenus ir orientyrus, kurie padėtų apmąstyti lietuviškosios tapatybės bruožus vykstant intensyviems globalizacijos ir technologizacijos procesams. Raktažodžiai: lietuviškoji savastis, tautosaka, stogastulpiai, koplytstulpiai. Rūpintojėlis.

The article focuses on the scarcely studied esoteric aspects and development of theosophical ideas in Kazimieras Stabrauskas’ (Stabrowski’s) creative work as well as in the Warsaw Fine Arts School led by him. It analyses: the esoteric and aesthetic factors that had an impact on the painter’s peculiar artistic style, his contacts with various trends in Russian, French and Polish painting, his accession to the Lithuanian movement for national awakening of fine arts, and his influence on Čiurlionis’ creative work. The article provides a multidimensional discussion of the early and mature stages in development of Stabrauskas’ artistic style, the impact of theosophical ideas and occult practices on the principles of his artistic creativity. Based on the comparative analysis of different stages in Stabrauskas’ creative evolution, the author shows that the painter’s search in the field of esoterics left clear traces in the development of his artistic style and symbolic interpretation of landscapes, historical motives and the image of a woman. It also helped him to originally treat the objects he painted and to stimulated him to take a deeper interest in the cultural history of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuanian folklore and mythology. Straipsnyje aptariami lietuviškoje dailėtyroje menkai tyrinėti Kazimiero Stabrausko (Stabrowsky) ezoteriniai kūrybos aspektai bei teosofinių idėjų sklaida jo vadovaujamoje Varšuvos dailės mokykloje. Analizuojami dailininko meninio stiliaus savitumą veikę ezoteriniai, estetiniai veiksniai, jo sąlyčiai su įvairiomis rusų, prancūzų, lenkų tapybos pakraipomis, įsitraukimas į lietuvių tautinės dailės atgimimo sąjūdį, poveikis K. M. Čiurlionio kūrybai. Įvairiais aspektais aptariamas ankstyvasis ir brandusis Stabrausko meninio stiliaus raidos tarpsniais, teosofinių idėjų ir okultizmo praktikų poveikis dailininko meninės kūrybos principams. Remdamiesi lyginamąja skirtingų kūrybinės evoliucijos tarpsnių analize, straipsnyje parodome, kad tapytojo ieškojimai ezoterizmo srityje paliko ryškius pėdsakus jo meninio stiliaus raidoje, peizažų, istorinių motyvų, moters vaizdinio simbolistinėje interpretacijoje, padėjo savitai traktuoti tapomus objektus, skatino giliau pažvelgti į LDK kultūros istoriją, lietuvių liaudies folklorą bei mitologiją.

The article is dedicated to the impact of the literary works and engravings of the French populariser of astronomy, Camille Flammarion, on the peculiarities of Čiurlionis’ world of aesthetical and pictorial images. It starts with a concise discussion about Flammarion’s area of creative activity, namely, the relationship of his theories with Theosophical and occult doctrines. The focus then follows to Čiurlionis’ interest in Flammarion’s ideas and various compendia of astronomy, cosmography, histories of civilization, religion and art. The article’s main attention is to the development of the outer spatial theme in the various stages of his artistic evolution. A comparative discussion of Flammarion’s and Čiurlionis’ visions of the structure of the universe, the Solar system, extra-terrestrial civilizations and forms of life in Mars and other planets reveals obvious similarities between their ideas and artistic imageries. Particular focus is given to the comparative analysis of the development of esoteric Theosophical and occult ideas in Flammarion’s books and Čiurlionis’ mature works of art. These mature works contain the “metaphysical painting” that developed along with his “Sonatic” period and were dominated by images of exotic civilizations influenced by esoteric teachings. Straipsnis skirtas išryškinti prancūzų astronomijos populiarintojo Flammariono veikalų ir graviūrų poveikį Čiurlionio estetikos ir tapybinių vaizdinių pasaulio savitumui. Jo pradžioje glaustai aptariamas Flammariono kūrybinės veiklos laukas, jo teorijų sąsajos su ezoteriniais teosofijos ir okultizmo mokymais. Toliau aptariamas Čiurlionio susidomėjimas Flammariono idėjomis ir įvairiais astronomijos, kosmografijos, civilizacijos istorijos, religijos ir meno istorijos kompendiumais. Analizuojant Čiurlionio estetinius interesus ir tapybinį palikimą, daugiausia dėmesio sutelkiama į kosminės temos plėtotę įvairiais jo tapybinės evoliucijos tarpsniais. Detaliai lyginamuoju aspektu aptariamos Flammariono ir Čiurlionio Visatos sandaros, Saulės sistemos, Marso bei kitų planetų nežemiškų civilizacijų gyvybės formų vizijos, jų idėjų bei meninių vaizdinių sistemų panašumai. Itin daug dėmesio skiriama ezoterinių teosofinių ir okultinių idėjų sklaidos analizei Flammariono knygose ir Čiurlionio vėlyvuosiuose, greta „sonatinio“ periodo išsiskleidusiuose vadinamosios „metafizinės tapybos“ kūriniuose, kuriuose į pirmą vietą iškyla ezoterinių mokymų paveikti egzotiškų civilizacijų vaizdiniai.