• Digital Humanities and Cultural Heritage
• Other research products close
• Other ORP type close
• Lithuanian close

Using a GIS program to encourage sixth grade students to collaborate in history lessons. The theoretical part of the work presents the concept of cooperation in the educational process, the importance and purpose of cooperative education in the educational process. A variety of methods for promoting cooperation are also presented. Attention is drawn to the fact that it is important to understand that teaching students to cooperate and encouraging student cooperation contributes to the successful socialization of students in society, develops emotional management, leadership and achieves higher educational results. During the research, after dividing the sixth grade students into three groups and presenting the map story tasks in the GIS program, the cooperation of the students in the lessons was observed and with the help of observation protocols, it was recorded and analyzed as the cooperation of the students with others. After carrying out an activity study, it became clear that the main reasons for quality cooperation are the students' characters and the management of emotions. If a large number of leading students fall into one group, the results of the team are harmed. The focus then shifts to relational interpretations rather than activities. Less active students, who passively participate in activities, also do not bring good progress results and it becomes more difficult to encourage them to cooperate. As a result, it is not bad to contribute to the reformation of groups and reduce the number of leading individuals in one group, transferring it to a passive group. We will not only get better emotions, but we will achieve better results, and most importantly, the personal state of the students will be better. GIS programos taikymas skatinant šeštos klasės mokinius bendradarbiauti istorijos pamokose. Teorinėje darbo dalyje pristatoma ugdymo proceso bendradarbiavimo sąvoka, bendradarbiavimo mokymo svarba ir paskirtis ugdymo procese. Taip pat pateikiama bendradarbiavimo skatinimo metodų įvairovė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarbu suprasti, jog mokant mokinius bendradarbiauti ir skatinant mokinių bendradarbiavimą, prisidedama prie sėkmingos mokinių socializacijos visuomenėje, ugdome emocijų valdymą, lyderystę bei pasiekiame aukštesnių ugdymo rezultatų. Tyrimo metu suskirsčius šeštos klasės mokinius į tris grupes ir pateikus GIS programoje žemėlapio pasakojimo užduotis, buvo stebimas mokinių bendradarbiavimas pamokose ir stebėjimo protokolų pagalba, fiksuojama ir analizuojama kaip mokinių bendradarbiavimas kito . Atlikus veiklos tyrimą paaiškėjo, kad pagrindinės priežastys lemiančios kokybišką bendradarbiavimą yra mokinių charakteriai, bei emocijų valdymas. Jei didelė dalis lyderiaujančių mokinių sukrenta į vieną grupę, pakenkia komandos rezultatams. Tada dėmesys nukreiptas į santykių aiškinimus, o ne į veiklą. Mažiau aktyvūs mokiniai, veikloje dalyvaujantys pasyviai taip pat neatneša gerų pažangos rezultatų bei juos skatinti bendradarbiauti tampa sunkiau. Dėl to nėra blogai prisidedant prie grupių performavimo ir sumažinant vienoje grupėje lyderiaujančių asmenų skaičių, jį perkeliant prie pasyvios grupės. Gausime ne tik geresnes emocijas, bet pasieksime geresnių rezultatų, o svarbiausia ir mokinių asmeninė būsena bus geresnė.

The research problem is the lack of motivation of 6th grade students in learning history. The object of the study is the promotion of students' motivation to learn history. The purpose of the study is to promote students' motivation to learn using Kahoot! app in 6th grade history lessons. Research tasks: 1. Based on the theory, to determine and theoretically justify the factors that influence the motivation of students to learn. 2. Plan and apply Kahoot! app in sixth grade history classes, promoting students' motivation to learn. 3. To assess the impact of the "Kahoot!" app on the learning process and motivation to learn among sixth-grade students. The theoretical part of the work analyzes what motivation is, what is the motivation of students to learn and how it affects learning results. A literature review is also conducted on the "Kahoot!" app, its operating principles, and the teaching and learning process. The study used three strategies for implementing the innovation: in the first case, the second part of the lesson spent about 15 minutes working with Kahoot! program, in order to reveal how the students managed to understand the material presented during the lesson. In the second case - "Kahoot!" was applied at the beginning of the lesson in order to check how the students remember the information of the previous lesson and help to consolidate it. In the third case, the app served to complete homework assignments. This three-pronged strategy monitored student activity, engagement, and attentiveness, as well as the overall classroom atmosphere. Research data was collected with the help of observation protocols and students' reflections. After reviewing the obtained research data, it was noticed that the students are much more active and acquire more when the app "Kahoot!" is involved in the educational process than during a traditional lesson. An obvious positive effect of the program was found in arousing students' curiosity, increasing activity and involvement in class participation, and increasing motivation. Tyrimo problema - 6 klasės mokinių motyvacijos stoka mokantis istorijos. Tyrimo objektas – „Kahoot!“ programėlės taikymas, skatinant mokinių motyvaciją mokytis istorijos pamokose. Tyrimo tikslas - skatinti mokinių motyvaciją mokytis taikant „Kahoot!” programėlę 6 klasės istorijos pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti veiksnius, turinčius įtakos mokinių motyvacijai mokytis. 2. Taikyti „Kahoot!” programėlę šeštos klasės istorijos pamokose, skatinant mokinių motyvaciją mokytis. 3. Įvertinti “Kahoot!“ programėlės poveikį šeštos klasės mokinių mokymosi procesui ir motyvacijai mokytis. Teorinėje darbo dalyje analizuojama, kas yra motyvacija, kokia būna mokinių motyvacija mokytis ir kaip ji įtakoja mokymosi rezultatus. Taip pat atliekama literatūros apžvalga apie „Kahoot!“ programėlę, jos veiklos principus ir įtaką ugdymo procese. Atliekant tyrimą buvo naudojamos trys inovacijos diegimo strategijos: pirmuoju atveju pamokos antroje dalyje buvo skiriama apie 15 minučių darbui su „Kahoot!” programėle, siekiant atskleisti, kaip ugdytiniams pavyko suprasti pamokos metu išdėstytą medžiagą. Antruoju atveju - „Kahoot!” buvo taikoma pamokos pradžioje, tuo siekiant patikrinti, kaip mokiniams pavyks prisiminti praėjusios pamokos informaciją bei padėti ją užtvirtinti. Trečiuoju atveju programėlė pasitarnavo atliekant namų darbų užduotis. Taikant šią trejopą strategiją, buvo stebimas mokinių aktyvumas, įsitraukimas ir dėmesingumas, taip pat bendra klasės atmosfera. Tyrimo duomenys surinkti stebėjimo protokolų ir mokinių refleksijų pagalba. Apžvelgus gautus tyrimo duomenis, pastebėta, jog ugdymo procese pasitelkus programėlę „Kahoot!“, mokiniai kur kas aktyviau dalyvavo ir labiau įsitraukė nei tradicinės pamokos metu. Nustatytas akivaizdus programėlės teigiamas poveikis sužadinant mokinių smalsumą, didinant aktyvumą ir įsitraukimą dalyvauti pamokoje bei didinant motyvaciją.

Place of performance of the project: Vilnius district, Nemėžio eldership, Skaidiškių village. Cadastral number of the land plot 4162/0400:1608. The area of the site is 3,4ha. Research aim: To design Skaidiškių park, taking into account the expectations of the residents of Vilnius district and Skaidiškių village, revealing the principles of landscape planning and the acquired knowledge. Objectives: 1. Perform detailed analyses of the projected area from a historical, natural point of view; 2. Analyze Lithuanian and global analogues; 3. Divide the territory into functional parts; 4. Design active and passive recreation spaces, significant for residents and visitors from other cities; 5. Design the greening of the territory; 6. Prepare a general plan of the territory with detailing its separate parts and visualizations. Research methods: Necessary analyses for the design of the territory were carried out: soil. Dendrological, historical, geographical, demographic. Connections and adjacencies were analyzed as well as inventory of the greenery. Research results: Three main functional zones in the designed park are formed: representative, active and passive recreation. Pedestrian and bicycle paths, educational stands next to exceptional trees are planned. Residents needs are met: a space for a temporary stage is created, a seasonal ice rink and a dog park are installed. Attention is also paid to sports and entertainment: sports fields, table tennis tables, chess tables are designed. Projekto atlikimo vieta: Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Skaidiškių kaime esanti Skaidiškių parko teritorija. Žemės sklypas (kad. Nr. 4162/0400:1608). Teritorijos plotas – 3,4 ha. Projektavimo tikslas: Suprojektuoti Skaidiškių parką, atsižvelgiant į Vilniaus r. savivaldybės ir Skaidiškių kaimo gyventojų lūkesčius, atskleidžiant kraštovaizdžio planavimo principus bei įgytas žinias. Projekto uždaviniai: 1. Atlikti projektuojamos vietovės išsamią analizę istoriniu, gamtiniu požiūriu; 2. Išanalizuoti Lietuvos ir pasaulio analogus; 3. Teritoriją suskirstyti į funkcines dalis; 4. Suprojektuoti aktyvaus bei pasyvaus poilsio erdves, reikšmingas gyventojams bei lankytojams iš kitų miestų; 5. Suprojektuoti teritorijos apželdinimą; 6. Parengti bendrą teritorijos planą su detalizacijomis bei vizualizacijomis. Želdyno projektavimo sąlygos: Atliktos analizuojamai teritorijai projektuoti būtinos analizės: dirvožemio, dendrologinė, istorinė, geografinė, demografinė. Išanalizuoti ryšiai ir gretimybės, atlikta želdinių inventorizacija. Projekto rezultatai: Projektuojamame parke kuriamos trys pagrindinės funkcinės zonos: reprezentacinė, aktyvaus ir pasyvaus poilsio. Numatomi pėsčiųjų bei dviračių takai, edukaciniai stendai greta išskirtinių medžių. Tenkinami gyventojų poreikiai: kuriama erdvė laikinai scenai, įrengiama sezoninė ledo čiuožykla, šunų aikštelė. Skiriamas dėmesys ir sportui bei pramogoms: projektuojamos lauko sporto aikštelės, stalo teniso stalai, šachmatų stalai.

Pastaruoju laikotarpiu vis daugiau žmonių suvokia kultūros paveldo svarbą ir reikiamybę palikti jį ateitiems kartoms. Įvairūs architektūros paminklai gali būti ne tik puošmena, praeities liudininkai, bet ir puikūs traukos objektai praturtinantys mūsų kraštą. Juose gali būti kuriamos darbo vietos, organizuojamos įvairios pramogos. Visgi kartais atsitinka taip, kad kai kurie jų nėra saugomi, tvarkomi ar prižiūrimi ir to priežastis gali būti kultūros paveldo svarbos nesupratimas, todėl baigiamajame darbe „Lietuvos gyventojų požiūris į kultūros paveldą: Apytalaukio dvaro atvejis“ siekiama išsiaiškinti ar žmonėms šis objektas svarbus. Remiantis teorija bus pagrįsta dvaro svarba, o remiantis atliktų tyrimų rezultatais bus atskleista ar žmonėms rūpi šis paveldo objektas ir ar atsakingų žmonių atsakomybės stoka turi įtakos jo dabartinei blogai būklei. Šio darbo objektas – Lietuvos gyventojų, Kultūros paveldo specialistų bei Kėdainių rajono savivaldybės atstovų požiūris į Apytalaukio dvaro apleidimą, jo situaciją. Išsikeltas darbo tikslas – teoriškai išanalizavus Apytalaukio dvaro istoriją, aplinką, stilius, savininkus, įvykius, atlikti tyrimą leidžiantį atskleisti visuomenės požiūrį į šį objektą. Problema, kad netvarkomi kultūros paveldo objektai nyksta, o ypač sunku sutvarkyti visą pastatą. Apytalaukio dvaras taip pat šiuo metu yra apleistas, nenaudojamas, todėl šio darbo probleminis klausimas: kodėl už Apytalaukio dvarą atsakingi asmenys jo netvarko ateitiems kartoms? Tyrimo metodai – šiame darbe naudojama keletas skirtingo tipo tyrimo metodų. Pirmame skyriuje naudota literatūros šaltinių lyginamoji teorinė analizė ir sintezė. Aptariamos pagrindinės, su paveldu susijusios sąvokos, apsaugos priemonės, paveldo svarba, architektūrinio paveldo padėtis Lietuvoje. Pristatoma Apytalaukio dvaro istorija, vietovė, reikšmingi žmonės ir kitos ypatybės. Taip pat naudota šaltinių teorinė analizė ir sintezė. Jame, remiantis Karolinos Štelmokaitės, Pamiršta.lt svetainės bei „Lietuvos dvarai“ medžiaga, atskleista žmonių požiūris į minimą objektą. Naudotas kiekybinis bei kokybinis tyrimas. Kokybinis tyrimas – interviu – pasirinktas pusiau struktūruotas. Jis atskleidžia Kultūros paveldo atstovės Astos Naureckaitės bei Kėdainių rajono savivaldybės darbuotojų: Tomo Bičiūno ir Karolinos Štelmokaitės požiūrį į Apytalaukio dvarą, naujos informacijos, įdomių įžvalgų. Norint atskleisti pavienių žmonių požiūrį, pasirinktas kiekybinis tyrimas – internetinė apklausa. Išanalizavus ir susisteminus visus apklausos duomenis buvo atskleista, kad pagrindinės priežastys kodėl Apytalaukio dvaras sulaukia mažai dėmesio yra kai kurių žmonių atsakomybės stoka, lėšų trūkumas ir faktas, kad šis objektas nėra privatinis. Profesionalų požiūris į Lietuvos paveldą ir Apytalaukio dvarą yra teigiamas – jie domisi ir ieško būdų kaip pagerinti situaciją, tikisi, kad dvaras bus išsaugotas ir paliktas ateities kartoms. Tai patvirtina kiekybinio tyrimo rezultatai, nes dauguma žmonių teigiamai vertina Apytalaukio dvaro tvarkymą ir tiki, kad valdžia dar bandys jį gelbėti. Be to, apklausti žmonės jaučia gailestį ir apmaudą, kad šis kultūros paveldas yra paliekamas griūti ir nori, kad būtų atrestauruotas ir naudojamas. Visi respondentai tikisi, kad Lietuvos paveldo objektai bus saugomi ir perduoti ateities kartoms, taip užtikrinant šios šalies kultūrinį turizmą ir istorijos paveldą. SUMMARY Recently, more and more people are realizing the importance of cultural heritage and the need to leave it for future generations. Various architectural monuments can be not only decorations, witnesses of the past, but also great attractions that enrich our region. They can create workplaces and organize various entertainment. However, it sometimes happens that some of them are not protected, managed or maintained and the reason for this may be a misunderstanding of the importance of cultural heritage, therefore the final thesis "Attitude of Lithuanian residents towards cultural heritage: the case of Apytalaukis manor" aims to find out whether this object is important to people. Based on the theory, the importance of the estate will be justified, and based on the results of the research, it will be revealed whether people care about this heritage object and whether the lack of responsibility of the people affects its current bad condition. The problem is that cultural heritage objects disappear if they are not maintained, and it is especially difficult to repair the entire building. Apytalaukis manor is also currently abandoned, unused, so the problematic question of this work is: why don't the people responsible for Apytalaukis manor manage it for future generations? Unmanaged cultural heritage objects disappear, and it is especially difficult to organize the entire building. Apytalaukis manor is also currently abandoned, unused, so the problematic question of this work is: why don't the people responsible for Apytalaukis manor manage it for future generations? Research methods – this work uses several different types of research methods. The first chapter used comparative theoretical analysis and synthesis of literary sources. The main concepts related to heritage, protective measures, the importance of heritage, the situation of architectural heritage in Lithuania are discussed. The history of the Apytalaukis manor, its location, significant people and other features are presented. Theoretical analysis and synthesis of sources were also used. In it, according to Karolina Štelmokaitė, Pamiršta.lt and the material of "Lietuvos dvarai", revealed the attitude of people to the object we are referring to. The second section uses quantitative and qualitative research. Qualitative research – interview – selected semi-structured. It reveals the attitude of the representative of cultural heritage Asta Naureckaitė and the employees of Kėdainiai district municipality: Tomas Bičiūnas and Karolina Štelmokaitė to the Apytalaukis manor, new information and interesting thoughts. In order to reveal the views of individuals, a quantitative survey was chosen – an online survey. After analyzing and systematizing all survey data, it was revealed that the main reasons why Apytalaukis Manor receives little attention are the lack of responsibility of some people, the lack of funds and the fact that this object is not private. Professionals' attitude towards Lithuanian heritage and Apytalaukis manor is positive – they are interested and looking for ways to improve the situation, they hope that the manor will be preserved and left for future generations. This is confirmed by the results of a quantitative survey, as most people positively assess the management of Apytalaukis Manor and believe that the authorities will still try to save it. In addition, the interviewed people feel pity and regret that this cultural heritage is being neglected and want it to be restored and used. All respondents hope that the objects of Lithuanian heritage will be protected and passed on to future generations, thus ensuring the cultural tourism and historical heritage of this country.

This bachelor thesis explores the interaction between photography and art in the work of Agnė Jonkutė. The thesis consists of three parts: the first part describes the biography of Agnė Jonkutė and describes the techniques of creating photograms with the artist's targeted, thematically relevant works; the second part analyses the paintings of Agnė Jonkutė and the themes of the paintings; the third part analyses the interaction between photography and art in the artist's work. The first part introduces the techniques of photogram, photographic print, cyanotypes and discusses Agnė‘s Jonkutė's works, which become examples of the techniques. This part begins to examine the features of the artist's art creations and the works of art where it is easiest to get a sense of her style and approach to art. The second part presents the development of the artist's paintings, her painting techniques, the theme of the object and the use of nature and natural motifs in the creation process. The second part discusses how the artist's work has evolved over time, changing from the object-photographic to the abstract, and how they begin to merge with each other over time. The third part deals with the interaction between photography and art, the synthesis of these arts in Agnė‘s Jonkutė's work, and discusses the ways in which these two different mediums interact. The similarities and differences between the works created in different artistic fields are also explored. The work shows how photography and art complement each other in Agnė‘s Jonkutė's work. Through the artworks seen and analysed, all the characteristic features of the artist's work are listed and what she draws on to create her artworks. Šiame baigiamajame bakalauro darbe yra nagrinėjama fotografijos ir dailės sąveika Agnės Jonkutės kūryboje. Darbą sudaro trys dalys: pirmojoje dalyje yra aprašoma Agnės Jonkutės biografija ir aprašomos fotogramų kūrimo technikos su tikslingais, temas atitinkančiais menininkės kūriniais; antroji – analizuoja A. Jokutės tapybą, bei tapybos darbų temas; trečioji – analizuoja fotografijos bei dailės sąveiką menininkės kūryboje. Pirmojoje dalyje yra pristatomos fotogramos, fotografinio atspaudo, cianotipijos technikos ir aptariami Agnės Jonkutės kūriniai, kurie tampa nurodomų technikų pavyzdžiais. Šioje dalyje yra pradedami nagrinėti menininkės kūrybos bruožai ir kūriniai, kuriuose galima lengviausiai pajusti menininkės stilių ir požiūrį į meną. Antrojoje dalyje yra pristatoma menininkės tapybos raida, tapybos technikos, daiktiškumo tema ir gamtos, gamtos motyvų panaudojimas kūrimo procese. Antrojoje dalyje yra aptariama, kaip laikui bėgant menininkės kūrybą kinta ir iš daiktiškosios – fotografiškosios virsta į abstrakčiąją, o laikui bėgant pradeda jungtis viena su kita. Trečiojoje dalyje kalbama apie fotografijos ir dailės sąveiką, šių meno šakų sintezę Agnės Jonkutės kūryboje, bei aptariami būdai, kuriais šios dvi skirtingos medijos sąveikauja. Taip pat yra nagrinėjami panašumai ir skirtumai, tarp skirtingose meno srityse kurtų kūrinių. Darbo eigoje yra parodoma, kaip Agnės Jonkutės kūryboje fotografija ir dailė papildo vienas kitą. Per matomus ir analizuojamus meno kūrinius yra išvardinami visi menininkės kūrybai būdingi bruožai ir kuo ji remiasi kurdama savo kūrinius.

The aim of the Master's thesis is to analyze the most important cultural heritage objects in Veliuona that potentially attract the greatest attention from tourists, reveal their values, assess their condition, describe the major historical events, and create new tourist routes involving the analyzed objects to unveil their cultural significance. The following methods will be used for the research: descriptive-analytical and historical methods, comparative analysis methods, stylistic analysis methods, and biographical method. After conducting the research and analyzing the collected information, the conclusions have been drawn that the Veliuona hillforts had an influence on the emergence and development of the entire town of Veliuona. Abundant archaeological findings and the historical context of the hillforts and settlement are important not only for the history of Veliuona but also for the entire history of Lithuania. In the architectural context, the most significant objects in Veliuona are the complex of the Church of the Assumption of the Blessed Virgin Mary, the Veliuona manor estate, and the grain warehouse. The manor estate building and the grain warehouse in Veliuona are abandoned and deteriorating, requiring restoration and maintenance. The Veliuona Regional History Museum is a very important object for Veliuona, but it is located in small premises, and its exhibition is limited. The research proposes the idea of restoring the Veliuona manor estate and establishing a larger, more interesting, and tourist-friendly museum within it. The Master's thesis presents two newly created tourist routes: "The Beauty of Veliuona - From the Oldest to the Newest Times" and "Decaying Cultural Heritage Values of Veliuona." The newly created tourist routes can attract more tourists to the town, and the second route is designed for educational purposes. Magistrinio darbo tikslas yra išanalizuoti svarbiausius kultūros paveldo objektus Veliuonoje, kurie potencialiai gali sulaukti didžiausio turistų dėmesio, atskleisti jų vertes, įvertinti jų būklę, aprašyti svarbiausius istorinius įvykius bei įtraukiant analizuojamus objektus sukurti naujus turistinius maršrutus atskleidžiančius objektų kultūrines vertes. Tyrimui naudoti šie metodai: aprašomasis – analitinis ir istorinis metodai, lyginamasis, stilistinės analizės metodai, bei biografinis metodas. Atlikus tyrimą ir išanalizavus surinktą informaciją gautos išvados, jog Veliuonos piliakalniai turėjo įtakos ir viso Veliuonos miestelio atsiradimui bei vystymuisi. Gausūs archeologiniai radiniai, bei istorinis piliakalnių ir piliavietės kontekstas yra svarbus ne tik Veliuonos, tačiau ir visos Lietuvos istorijai. Architektūriniame kontekste svarbiausi objektai Veliuonoje yra Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas, Veliuonos dvaro sodyba ir grūdų magazinas. Veliuonos dvaro sodybos pastatas bei grūdų magazinas yra apleisti ir nykstantys, jiems būtina restauracija ir priežiūra. Veliuonos krašto istorijos muziejus yra labai svarbus objektas Veliuonai, tačiau yra įsikūręs mažose patalpose, jo ekspozicija yra nedidelė, tyrime keliama idėja atkurti Veliuonos dvaro sodybą ir joje atkurti muziejų, kuris būtų didesnis, įdomesnis ir labiau tinkamas turistams. Magistriniame darbe pateikiami du naujai sukurti turistiniai maršrutai: „Veliuonos grožis - nuo seniausių iki naujausių laikų“ ir „Veliuonos griūnančios kultūros paveldo vertybės“. Naujai sukurti turistiniai maršrutai gali pritraukti į miestelį daugiau turistų, antrasis maršrutas parengtas edukaciniais tikslais.

The purpose of this master's thesis is to study the potential of the cultural heritage of the city and surroundings of Calvary and to prepare a tourist route. As a result of the analysis carried out, the origins of Kalvarija from the Stone Age were clarified. The Yotvingian tribes of the Balts are also mentioned here – the salters who used to live in these lands. Urban development is discussed from the seventeenth century to the present day. It developed quite planned, influenced by the historical events that shaped and created the city. Kalvarija was also not a solitary city, jews, poles, tatars, germans, russians and lithuanians were formed and lived here. In the city and the surrounding area, a lot can be discovered architectural heritage, the surviving old cemeteries. Kalvarija cannot boast of the abundance of archaeological heritage. As an inclusion of tourism development and heritage in the field of tourism, it is proposed to take advantage of the principle of slow tourism, to involve not only objects, but also communities, both current and former, to create routes, to provide conditions for slow travel. Šio magistrinio darbo tikslas ištirti Kalvarijos miesto ir apylinkių kultūros paveldo potencialą ir parengti turistinį maršrutą. Atliktos analizės metu buvo išsiaiškintos Kalvarijos ištakos nuo akmens amžiaus. Čia minimos ir baltų gentys jotvingiai – sūduviai, kurie anksčiau gyveno šiuose kraštuose. Urbanistinė raida aptariama nuo XVII a. iki šių dienų. Ji klostėsi gana planingai, įtakos turėjo istoriniai įvykiai, kurie miestą formavo ir kūrė. Kalvarija tai pat buvo ne vienatautis miestas, čia buvo susikūrę ir gyveno žydai, lenkai, totoriai, vokiečiai, rusai ir lietuviai. Mieste ir apylinkėse nemažai galima atrasti architektūrinio paveldo, išlikusių senųjų kapinių. Archeologinio paveldo gausumu Kalvarija negali pasigirti. Kaip turizmo plėtros ir paveldo įtraukimą į turizmo sritį, siūloma pasinaudoti lėtojo turizmo principu, įtraukti ne tik objektus, bet ir bendruomenes tiek esamas, tiek buvusias, kurti maršrutus, suteikti sąlygas keliauti lėtai.

Art and religion have been inseparable for a long time, but with the emergence of aesthetic philosophy in the 15th century, towards the the end of the 19th century, separate branches of art were formed - secular and religious art. The separation of art and religion led to the fact that Christian symbolism, rooted in fine art, "liberated" itself from the framework of Christianity and the Church and was used by artists creating secular art. In Lithuania, Christianity is deeply rooted in the culture - in the most difficult times, faith functioned as a form of resistance and this tradition did not stop even over the course of 50 years of atheistic propaganda spread by the Soviet regime. Despite the censorship apparatus that controlled the field of culture and art, forbidden religious iconography "leaked" into the visual arts in various ways. Today, in the face of postmodernism, rapid secularization processes are taking place in the Western world, but in Lithuania Christian tradition and values still remain an important sign of nation. In the framework of contemporary Lithuanian art, a number of secular works of art appear, in which cases of the use of Christian symbolism are noticeable. Creative freedom granted to artists since the end of the 20th century. allowed creators to experiment - to transform and re-create Christian motifs in their own way, put them in new contexts and reveal their potential within the framework of secular art. Menas ir religija ilgą laiką buvo neatsiejami, tačiau iškilus estetinės prieigai XV a. link XIX a. pabaigos susiformavo atskiros meno šakos – pasaulietinė ir religinė dailė. Meno ir religijos atsiskyrimas lėmė, kad įsišaknijusi į vaizduojamąją dailę krikščioniška simbolika „išsivadavo“ iš krikščionybės bei Bažnyčios rėmų ir ją pradėjo naudoti pasaulietinę dailę kuriantys menininkai. Lietuvoje krikščionybė gyliai įsišaknijusi į kultūrą – sunkiausiais laikais tikėjimas funkcionavo kaip rezistencijos forma ir šios tradicijos nenutraukė net 50 m. sovietinio režimo skleidžiama ateistinė propaganda. Nepaisant cenzūros aparato, kuris kontroliavo kultūros ir meno sritį, draudžiama religinė ikonografija įvairiais “prasprūsdavo“ į vizualiuosius menus. Šiandien, postmodernizmo akivaizdoje, Vakarų pasaulyje vyksta spartūs sekuliarėjimo procesai, tačiau Lietuvoje krikščioniška tradicija ir vertybės vis dar išlieka svarbiu tautiškumo dėmeniu. Šiuolaikinio Lietuvos meno rėmuose atsiranda nemažai sekuliarių meno kūrinių, kuriuose pastebimi krikščioniškos simbolikos panaudojimo atvejai. Kūrybinė laisvė, suteikta menininkams nuo XX a. 10 deš. leido kūrėjams eksperimentuoti – savaip transformuoti ir perkurti krikščioniškus motyvus, „panardinti“ juos į naujus kontekstus ir atskleisti jų potencialą pasaulietinės dailės rėmuose.

The Master's thesis aims to reveal the creation of the Palanga resort museum as an institution of memory construction. By analyzing Emilija Adiklienė's manuscript The Creation of the Museum 1966 – 1989 and by examining documents from 2008 – 2021, the aim is to reveal the importance and added value of the Palanga Resort Museum through the aspect of memory construction. The relevance of this study is determined by the fact that the Palanga Resort Museum as an institution of memory construction has not been studied. The research question of the thesis: what are the difficulties during the Soviet occupation and the period of independent Lithuania in establishing a memory – building institution – the Palanga Resort Museum? The object: the case of the Palanga Resort Museum in the aspect of collective memory formation. The aim: to reveal the history of the establishment of the Palanga Resort Museum and to describe how the institution shapes cultural memory. Objectives: 1. Provide an overview of the definitions of memory and museum. 2. Present the history of the establishment of the Palanga Resort Museum. 3. Reveal the cultural memory constructed by the museum exhibits. 4. Analyze the data obtained during the survey of visitors and employees of the Palanga Resort Museum and discuss the uniqueness of the museum. Methods of research: analysis of scientific literature, method of analysis of sources of information, analysis of documents and activity reports, structured survey. Findings. The Palanga Resort Museum reveals not only the history of the small seaside town, which was started by the Tiškevičius counts, but also the difficulties the town has had to endure up to the present. All this is presented in the museum's exhibitions. According to the research carried out, which included interviews with visitors to the Palanga Resort Museum, honorary citizens of Palanga and the staff of the Palanga Resort Museum, it can be said that the museum not only allows visitors to get acquainted with a cultural heritage object, a building of exceptional architecture, but also to see the historical exhibits that construct the city's collective cultural memory, from the fifteenth century to the present day. The museum is rich in exhibits that mark the history of the creation of Palanga, the life of the Tiškevičius counts and the lifestyle and customs of the people of Palanga. The exhibits of the museum speak for themselves and transmit from generation to generation the cultural memory of the town and its inhabitants. Magistro darbe siekiama atskleisti Palangos kurorto muziejaus kaip atminties konstravimo institucijos kūrimą. Analizuojant Emilijos Adiklienės rankraštinį darbą „Muziejaus kūrimas 1966 – 1989 m.“ ir nagrinėjant 2008 – 2021 m. dokumentus, norima atskleisti Palangos kurorto muziejaus kuriamą svarbą ir pridėtinę vertę per atminties konstravimo aspektą. Šio darbo aktualumą lemia tai, kad Palangos kurorto muziejus kaip atminties konstravimo institucija nėra tyrinėtas. Darbo probleminis klausimas: kokie atsiskleidžia sunkumai sovietinės okupacijos ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu siekiant įkurti atminties formavimo instituciją – Palangos kurorto muziejų? Darbo objektas: Palangos kurorto muziejaus atvejis kultūrinės atminties formavimo aspektu. Darbo tikslas: atskleisti Palangos kurorto muziejaus įsteigimo istoriją ir apibūdinti, kokią kultūrinę atmintį formuoja institucija. Uždaviniai: 1. Apžvelgti atminties ir muziejaus sąvokų apibrėžtis. 2. Pristatyti Palangos kurorto muziejaus įsteigimo istoriją. 3. Atskleisti muziejaus eksponatų konstruojamą kultūrinę atmintį. 4. Analizuoti Palangos kurorto muziejaus lankytojų, darbuotojų apklausos tyrimo metu gautus duomenis bei aptarti muziejaus išskirtinumą. Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir šaltinių analizė, informacijos šaltinių analizės metodas, dokumentų ir veiklos ataskaitų, struktūrizuotos apklausos analizės. Išvados. Palangos kurorto muziejus atskleidžia ne tik mažo pajūrio miestelio, bet ir grafų Tiškevičių kurto kurorto istoriją, pristato, su kokiais sunkumais iki šių dienų teko susidurti. Visa tai pristatoma muziejaus ekspozicijose. Remiantis atliktu tyrimu, kurio metu buvo apklausti Palangos kurorto muziejaus lankytojai, Palangos miesto garbės piliečiai ir Palangos kurorto muziejaus darbuotojai, galima teigti, kad muziejus suteikia galimybę susipažinti ne tik su kultūros paveldo objektu, išskirtinės architektūros pastatu, kuriame yra įkurtas, bet ir pamatyti istorinius eksponatus, konstruojančius miesto kolektyvinę kultūrinę atmintį nuo IX a. iki šių dienų. Muziejus turtingas eksponatais, kurie žymi Palangos miesto kūrimosi istoriją, grafų Tiškevičių gyvenimą ir Palangos miesto žmonių gyvenseną, papročius. Muziejaus eksponatai patys kalba už save ir perduoda iš kartos į kartą kultūrinę atmintį apie miestą ir jo gyventojus.

Based on Émile Benveniste’s concept of subjectivity in language and rhythm, the article analyzes Šatrijos Ragana’s short story Viktutė (1903). The writer’s choice to present the narrative in diaristic form legitimized the spontaneity and openness of the main character and the individuality of the language components. In the short story, Viktutė, having discovered the beauty of the Lithuanian language, began to use this language more and more in everyday life, started writing a diary, thus creating the conditions for the realization, significance, and historicity of her individual self. Viktutė’s individuality does not come from the realization that she is herself, but from the feeling of unity with others, from the discovery of herself in the lives of others, expressed via language. Assuming that a lot of autobiographical elements can be found in the short story, Viktutė’s transformation into Miss Viktorija can be interpreted as Marija Pečkauskaitė’s transformation into Šatrijos Ragana. Marija Pečkauskaitė’s decision to identify with Lithuanian national identity and propagate it coincided with the strengthening of individuality and the need to realize it by joining the community of Lithuanian patriots. Straipsnyje, remiantis Émile’io Benveniste’o subjektyvumo kalboje ir ritmo samprata, analizuojama Šatrijos Raganos apysaka Viktutė (1903). Rašytoja, pasirinkusi pasakoti dienoraščio forma, įteisino personažo spontaniškumą ir atvirumą, kalbos individualumą. Apysakoje Viktutė, atradusi lietuvių kalbos grožį, pradėjusi vis dažniau vartoti šią kalbą kasdienybėje, ėmusi rašyti dienoraštį, susikūrė sąlygas realizuoti savąjį „aš“, atskleisti jo reikšmingumą bei istoriškumą. Viktutės individualumas randasi ne iš suvokimo, kad ji yra savimi, o iš vienybės su kitais jausmo: ji atranda save kitų gyvenime ir išreiškia tai kalba. Darant prielaidą, kad apysaka labai autobiografiška, Viktutės tapsmą panele Viktorija galima interpretuoti kaip Marijos Pečkauskaitės tapsmą Šatrijos Ragana. Marijos Pečkauskaitės apsisprendimas laikytis lietuviškumo ir skleisti jį sutapo su stiprėjančiu individualumu ir poreikiu realizuoti jį, įsiliejant į lietuvių patriotų bendruomenę.